Taupyti pinigus skamba paprastai – išleisk mažiau nei uždirbi. Realybėje tai sudėtingiau. Sąskaitos ateina, kainos kyla, o mėnesio gale lieka tuščia. Per penkiolika metų išbandžiau dešimtis metodų ir atradau septynis, kurie veikia nuosekliai – nepriklausomai nuo pajamų dydžio.
Automatinis pervedimas algos dieną
Pirma taisyklė, pakeitusi mano finansus: tą pačią dieną, kai gaunu algą, dalis pinigų automatiškai keliauja į atskirą sąskaitą. Ne mėnesio gale, ne kai „kas nors liks” – iškart.
Suma gali būti kukli. Penkiasdešimt eurų – jau gerai. Šimtas – dar geriau. Esmė ne kiekyje, o sistemoje. Kai pinigų nematai pagrindinėje sąskaitoje – jų neišleidi. Per metus penkiasdešimt eurų kas mėnesį virsta šešiais šimtais. Per penkerius – trimis tūkstančiais.
Daugelis bankų leidžia nustatyti automatinį periodinį pervedimą nemokamai. Užtrunka penkias minutes, veikia metus.
Išlaidų sekimas bent vieną mėnesį
Dauguma žmonių nežino, kur dingsta jų pinigai. Spėja, apytiksliai skaičiuoja, bet tikslių skaičių – neturi. Vieno mėnesio išlaidų sekimas atskleidžia tiesą.
Nereikia sudėtingų programų – pakanka užrašų knygelės arba paprastos lentelės telefone. Kiekvienas pirkinys, kiekviena kava, kiekvienas smulkus mokėjimas. Mėnesio pabaigoje suskirstyti į kategorijas: būstas, maistas, transportas, pramogos, kita.
Daugeliui šoką sukelia „kita” kategorija. Smulkmenos, kurios atrodo nereikšmingos – sudėjus siekia šimtus eurų.
50/30/20 biudžeto taisyklė
Ši sistema populiari ne be reikalo – ji paprasta ir lanksti. Penkiasdešimt procentų pajamų skiriama būtinybėms: būstui, komunaliniams, maistui namuose, transportui į darbą. Trisdešimt procentų – norams: pramogoms, restoranams, hobių prekėms. Dvidešimt procentų – taupymui ir skolų grąžinimui.
Skaičiai nėra griežti. Jei būstas Vilniuje suryja daugiau nei pusę algos – proporcijos koreguojamos. Esmė – turėti sistemą, ne gyventi chaotiškai.
Praktikoje tai reiškia: gavus tūkstantį eurų, penki šimtai eina būtinybėms, trys šimtai – norams, du šimtai – į taupymo sąskaitą.
Pirkinių sąrašas ir savaitės meniu planavimas
Maistas – viena didžiausių išlaidų kategorijų, kurią lengviausia sumažinti. Ne badaujant ar atsisakant visko skanaus – tiesiog planuojant.
Sekmadienį sudaryti savaitės meniu. Pagal meniu – pirkinių sąrašą. Parduotuvėje – tik tai, kas sąraše. Ši paprasta sistema sumažina maisto išlaidas vidutiniškai 25–30 procentų.
Priežastys kelios: mažiau impulsyvių pirkinių, mažiau išmetamo maisto, mažiau apsilankymų parduotuvėje. Kiekvienas papildomas apsilankymas reiškia papildomas išlaidas – tai statistiškai įrodyta.
Kainos už kilogramą palyginimas
Parduotuvėse kainos ant etikečių rodomos dvejopai: už pakuotę ir už kilogramą arba litrą. Dauguma pirkėjų žiūri tik į pakuotės kainą. Išmanūs – į kainą už vienetą.
Didelė pakuotė ne visada reiškia geresnę kainą. Kartais mažesnė pakuotė per akciją kainuoja mažiau už kilogramą nei didelė be akcijos. Vienintelis būdas sužinoti – palyginti tuos mažus skaičius etikečių apačioje.
Ypač tai aktualu perkant skalbimo priemones, higienos prekes, grūdus, miltus – produktus, kurie ilgai negenda.
Abonementų ir prenumeratų auditas
Kiek mokate kas mėnesį už paslaugas, kurių beveik nenaudojate? Srautinė platforma, kurioje žiūrite vieną serialą per mėnesį. Sporto klubas, kuriame buvote sausį. Programėlė, apie kurią pamiršote.
Kartą per ketvirtį peržiūrėti visas pasikartojančias išlaidas. Banko išraše jos matomos aiškiai. Klausti savęs: ar per pastarąsias 30 dienų naudojau šią paslaugą? Jei ne – atšaukti.
Dešimt eurų čia, penkiolika ten – sudėjus gali siekti penkiasdešimt ar šimtą eurų per mėnesį. Per metus – rimta suma.
24 valandų taisyklė didesniems pirkiniams
Impulsyvūs pirkiniai – viena didžiausių biudžeto skylių. Matai daiktą, nori jo, perki. Kitą dieną – gailėjiesi.
Taisyklė paprasta: bet kokiam pirkiniui virš tam tikros sumos – penkiasdešimties ar šimto eurų – palaukti parą. Jei po dvidešimt keturių valandų vis dar nori ir supranti, kam to reikia – pirkti. Jei užmiršai arba noras praėjo – sutaupei.
Parduotuvės žino, kad emocija trumpalaikė. Todėl naudoja taktikas, skatinančias pirkti dabar: riboti pasiūlymai, laikrodžiai su atgaliniu skaičiavimu, pranešimai apie mažėjančias atsargas. 24 valandų taisyklė nutraukia šį mechanizmą.
Kodėl mažos sumos svarbesnės nei atrodo
Dažna klaida – galvoti, kad taupyti verta tik dideles sumas. Trisdešimt eurų per mėnesį? Kas iš to. Geriau palaukti, kol turėsiu „tikrų” pinigų.
Matematika sako ką kita. Trisdešimt eurų per mėnesį – trys šimtai šešiasdešimt per metus. Per dešimt metų, su kukliu investiciniu pelnu – daugiau nei penki tūkstančiai. Nuo nulio iki penkių tūkstančių vien todėl, kad kas mėnesį atidėjai sumą, mažesnę nei vakarienė dviem.
Taupymas – ne vienkartinis veiksmas, o įprotis. Įprotį lengviau suformuoti pradedant nuo mažo.