Komunaliniai mokesčiai Lietuvoje sudaro reikšmingą mėnesio išlaidų dalį – ypač žiemą. Šildymas, elektra, vanduo, atliekų išvežimas – visa tai kainuoja. Geros naujienos: dalį šių išlaidų galima sumažinti be didelių investicijų ar gyvenimo būdo pakeitimų.
Šildymo sąnaudų mažinimas
Šildymas – didžiausia komunalinių mokesčių dalis daugumai namų ūkių. Keletas būdų sumažinti:
Temperatūros reguliavimas. Kiekvienas laipsnis žemiau – apie 5–7 procentai mažesnė šildymo sąskaita. Jei įprastai laikote 22 laipsnius – sumažinus iki 20 galite sutaupyti 10–15 procentų.
Naktinis temperatūros mažinimas. Miegant 18 laipsnių visiškai pakanka. Programuojamas termostatas automatiškai sumažina temperatūrą nakčiai ir vėl pakelia ryte.
Radiatorių priežiūra. Užstatyti baldais ar užtverti užuolaidomis radiatoriai šildo neefektyviai – šiluma nepateka į kambarį. Palikite bent 10 centimetrų tarpą.
Langų sandarinimas. Seni langai praleidžia šilumą. Jei keitimas per brangus – sandarinimo juostelės ir specialios plėvelės gali sumažinti šilumos nuostolius 10–15 procentų.
Vėdinimas trumpai, bet intensyviai. Vietoj praviro lango valandai – visiškai atidarytas langas penkioms minutėms. Taip išvėdinama, bet sienos nespėja atvėsti.
Elektros taupymas
Elektros kaina nuolat kyla. Būdai sumažinti suvartojimą:
LED lemputės. Jei dar naudojate senas kaitrinių ar halogenines lemputes – pakeitimas į LED sumažina apšvietimo sąnaudas 80–90 procentų. Investicija atsiperka per kelis mėnesius.
Prietaisų išjungimas iš lizdo. Televizorius, kompiuteris, mikrobangų krosnelė budėjimo režime suvartoja energiją – vadinamąją „vampyrų elektrą”. Per metus tai gali siekti 50–100 eurų.
Skalbimas žemesnėje temperatūroje. 30 laipsnių temperatūra daugumai drabužių pakankama ir suvartoja 40 procentų mažiau elektros nei 60 laipsnių.
Indaplovės ir skalbyklės – pilnu krūviu. Pustuštė mašina suvartoja tiek pat elektros kiek pilna. Palaukite, kol sukausite pilną krovimą.
Šaldytuvo temperatūra. Optimalios temperatūros: šaldytuvo skyriuje 4–5 laipsniai, šaldiklyje – minus 18. Žemesnės temperatūros – perteklinės ir brangios.
Vandens taupymas
Vanduo Lietuvoje palyginti nebrangus, bet taupymas vis tiek prasminas:
Trumpesnė dušo trukmė. Sumažinus dušo trukmę nuo 10 iki 5 minučių – perpus sumažėja karšto vandens suvartojimas.
Čiaupo taisymas. Lašantis čiaupas per parą praleidžia iki 20 litrų vandens. Per mėnesį – 600 litrų.
Dviejų režimų unitazo bakelis. Mažasis nuleidimas naudoja perpus mažiau vandens nei pilnas.
Indų plovimas po kelias. Kiekvienas čiaupo paleidimas – litrai vandens. Plovimas po vieną indą neefektyvus.
Daugiabučių namų galimybės
Daugiabučiuose namuose dalis sprendimų priklauso nuo bendrijos:
Šilumos punkto modernizavimas. Senas šilumos punktas praranda efektyvumą. Atnaujinimas gali sumažinti šildymo sąnaudas 10–20 procentų.
Namo apšiltinimas. Daugiabučio sienų ir stogo apšiltinimas – didelė investicija, bet šildymo sąnaudos mažėja 30–50 procentų. Galimos ES paramos programos.
Individualus šilumos apskaitos prietaisas. Kai mokate už faktinį suvartojimą, o ne pagal plotą – turite motyvaciją taupyti.
Balkonų įstiklinimas. Įstiklintas balkonas veikia kaip papildomas izoliacijos sluoksnis.
Tarifų ir tiekėjų palyginimas
Lietuvoje elektros ir dujų rinką galima rinktis tiekėją:
Elektros tiekėjai. Nepriklausomų tiekėjų kainos kartais mažesnės nei standartinio tiekėjo. Palyginimo svetainės padeda rasti geriausią pasiūlymą.
Dviejų zonų tarifas. Jei naudojate daug elektros nakties metu – skalbyklę, indaplovę, elektrinį šildymą – dviejų zonų tarifas gali būti naudingas. Nakties elektra pigesnė.
Dujų tiekėjai. Jei namas šildomas dujomis – verta palyginti skirtingų tiekėjų kainas.
Investicijos, kurios atsiperka
Kai kurios investicijos į būstą sumažina komunalinius ilgam:
Programuojamas termostatas – 50–150 eurų, atsiperka per vieną šildymo sezoną.
LED lemputės visame būste – 50–100 eurų, atsiperka per metus.
Langų sandarinimas – 20–50 eurų, atsiperka per vieną žiemą.
Saulės elektrinė – 5000–10000 eurų, atsiperka per 7–10 metų, bet veikia 25 metus ir ilgiau.
Šilumos siurblys – 8000–15000 eurų, atsiperka per 5–8 metus, drastiškai sumažina šildymo sąnaudas.
Subsidijos ir lengvatos
Lietuvoje egzistuoja kelios paramos programos:
Kompensacijos už šildymą. Mažas pajamas gaunantiems namų ūkiams valstybė kompensuoja dalį šildymo išlaidų.
Būsto atnaujinimo programa. Daugiabučių modernizavimui galima gauti ES paramą – subsidijas ir lengvatinius kreditus.
PVM lengvata šildymui. Šildymui taikomas sumažintas PVM tarifas.
APVA parama individualiems namams. Šilumos siurbliams, saulės elektrinėms galima gauti paramą iš Aplinkos projektų valdymo agentūros.
Informacija apie aktualias programas – savivaldybėse ir APVA svetainėje.
Sezoniškumo išnaudojimas
Kai kuriuos darbus verta planuoti pagal sezoną:
Langų keitimas – pavasarį ar rudenį, kai nėra nei per karšta, nei per šalta.
Šildymo sistemos tikrinimas – rudenį, prieš šildymo sezoną.
Oro kondicionierių pirkimas – žiemą, kai kainos žemiausios.
Saulės elektrinės montavimas – pavasarį, kad veiktų nuo saulėčiausių mėnesių.